galintingas

galintingas, -a adj. stiprus, galingas: Didis ans, galintingas ans Ch5Moz10,17. Ir augo apsčiai didžiame skaičiuj, ir dauginos, ir buvo labai galintingais Ch2Moz1,7. Abrahomas tikrai stosis didžia ir galintinga gimine Ch1Moz18,18. Turėjo ateit galintingesnis už jį MPIII35.

galintingai adv.: Taip galintingai augo BtApD19,20.